Atskirasis lietuvių batalionas Vitebske.

Po 1917 m. Vasario revoliucijos Rusijos laikinoji vyriausybė leido organizuoti tautinius dalinius. Aktyviai organizuojantis lenkams, dalis lietuvių pateko į jų dalinius. Kovo 26–28 d. įvyko Kijevo įgulos 1-ojo lenkų pulko lietuvių karių susirinkimas. Minėtame pulke tarnavo apie 400 lietuvių. Nutarta išskirti lietuvius iš lenkų divizijos į atskirą dalinį. Gegužės 23 d. apie 700 lietuvių su vieninteliu karininku S. Pangoniu sudarė atskirą komandą. Jie atvyko į Galicijos Trembovlės miestelį. Ten Pietų-Vakarų fronto vado generolo Aleksejaus Brusilovo leidimu buvo priskirti XXII korpuso 11-ajam suomių pulkui. Tačiau netrukus į šio fronto  vado pareigas paskirtas generolas A. E. Gutoras buvo nusistatęs prieš tautinių dalinių formavimą, nors lenkus ir palaikė. Jis įsakė lietuviams išsiskirstyti po pulkus. Pasiryžę gintis nuo kazokų, lietuviai išsikasė apkasus ir budėjo tris dienas (1917 m. birželio 26–28 d.). Toks ryžtas įtikino vadovybę. Birželio 29 d. buvo gautas fronto štabo įsakymas suformuoti atskirą lietuvių dalinį. Pirmieji lietuviško bataliono karininkai buvo S. Pangonis, Jonas Pupkys, Pranas Kabaila, Povilas Dundulis, Mikas Gedgaudas ir Pranas Kvedaravičius. Rugsėjo 2 d. batalioną sudarė 671 kareivis, iš jų 72 puskarininkiai. Bataliono vadas buvo surusėjęs vokietis pulkininkas Michailas Himelmanas, jo pavaduotoju – karininkas Antanas Juozapavičius, kuris faktiškai ir vadovavo. Galutinai  suformuotą batalioną sudarė apie 800 kareivių ir 30 karininkų. Po 1917 m. bolševikinio spalio perversmo XXII suomių korpusui įsakyta atstatyti tvarką Petrograde. Drauge išvyko ir lietuvių batalionas. Tačiau šios pajėgos buvo sustabdytos dėl Oršos geležinkeliečių streiko. Įsigalėjus bolševikams, gruodžio 14 d. XXII korpuso revoliucinis komitetas įsakė lietuvių batalionui vykti į Vitebską eiti įgulos tarnybą. 1918 m. vasario mėnesį pradėjus formuoti Raudonąją armiją, lietuvių batalionas pakviestas į ją stoti. Tačiau lietuviai kariai planavo grįžti į Lietuvą ir kovoti už jos nepriklausomybę. Tik po keleto bolševikų grasinimų kovo 15 d. bataliono vadas įsakė kariams atiduoti ginklus ir išsiformuoti. Atskirasis lietuvių batalionas gyvavo nuo 1917 m. rugpjūčio 24 d. iki 1918 m. balandžio 24 d., t. y. 8 mėnesius. Daugumas karių grįžo į Lietuvą. 1919 m. vasario 13 d. Alytuje žuvo pirmasis karininkas Antanas Juozapavičius, buvęs Atskirojo lietuvių bataliono Vitebske vadas. Bataliono vėliavos parvežtos į Lietuvą.

5 Dokument.

Batalionas Vitebske