Grįžimas į Lietuvą

Po Bresto taikos pasirašymo 1918 m. kovo 3 d. iš Rusijos lietuviai kariai pavieniui ir grupėmis grįžo į Lietuvą. Kovo mėnesį į Vilnių atvyko Vyriausiosios lietuvių tarybos Rusijoje (Voroneže) delegacija, kurią sudarė Liudas Noreika, karininkai Kazys Škirpa ir Jonas Variakojis. Tai buvo pirmas Rusijos lietuvių tiesioginis ryšys su Lietuvos Taryba. Kovo 21 d. delegaciją priėmė Lietuvos Tarybos pirmininkas Antanas Smetona, dalyvaujant Tarybos nariams Vladui Mironui, Jonui Vileišiui, Petrui Klimui ir Donatui Malinauskui. Vakare Tarybos plenume karininkas Kazys Škirpa informavo apie lietuvių karių organizavimąsi ir tautinės lietuvių kariuomenės kūrimąsi Rusijoje. Jis pažymėjo, kad Rusijoje yra daugiau kaip 500 įvairių karinių profesijų karių, kurių pakaktų vienai divizijai organizuoti. Jie nekantriai laukia grįžimo ir pasiryžę kovoti už Lietuvos laisvę. Karininko Kazio Škirpos pasiūlymus kariuomenei organizuoti Tarybos nariai traktavo kaip nerealų dalyką, kaip revoliucinės Rusijos paveikto ir su Lietuvos realybe nesusipažinusio jauno žmogaus svajonę. Jie kariuomenės sudarymą laikė dar nepribrendusiu reikalu. Gegužės 1 d. į Vilnių atvyko kita lietuvių delegacija iš Petrogrado, kurią sudarė dr. Jurgis Alekna (pirmininkas), Tadas Ivanauskas, Aleksandras Žilinskas, karininkas Jurgis Kubilius ir kt. Gegužės 8 d. ją priėmė Lietuvos Tarybos Prezidiumas. Buvusių lietuvių karių Rusijoje vardu kalbėjo karininkas Jurgis Kubilius. Jis pabrėžė, jog svarbiausias lietuvių pulkų Rusijoje steigimo tikslas buvo nepriklausomos Lietuvos sukūrimas, organizuotų pajėgų perdavimas Tarybai ir jos kovai dėl valstybės atstatymo remti. Jis užtikrino, jog grįžtantys kariai rems Tarybos veiklą. Netrukus Lietuvos Taryba pasirūpino tremtinių iš Rusijos grąžinimu. Įsteigta speciali komisija, vadovaujama Aleksandro Stulginskio. Komisijos belaisvių grąžinimo skyriaus vedėju paskirtas karininkas Jurgis Kubilius. Greta tiesioginio darbo jis pradėjo slapta registruoti karius, norinčius tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Į karininkų registracijos knygą pirmasis įrašytas Kazys Škirpa, o į kareivių – Stasys Butkus. Nors Rusijoje suorganizuoti lietuvių daliniai dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuotai grįžti į Lietuvą, tačiau dauguma jų karių tapo besikuriančios Lietuvos kariuomenės dalimi.

7 Dokument.

Grįžimas