Namai » Karaimai ir totoriai
Karaimai ir totoriai
Lietuvos karaimai ir totoriai
Kilus Pirmajam pasauliniam karui dauguma karaimų ir totorių vyrų buvo pašaukti į kariuomenę. Šios neskaitlingos Lietuvos tautos kruopščiai surinko duomenis apie Pirmajame pasauliniame kare dalyvavusius savo tautiečius. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugoma karaimų karių fotografijų kolekcija, kurios dalis čia eksponuojama. Minėtini šie mūšiuose pasižymėję karo dalyviai karaimai, kilę iš Trakų, Vilniaus, Panevėžio: pulkininkas Simonas Kobeckis (1865–1933), štabo kapitonas Aleksandras Zajončkovskis (1893–1973), pulkininkas Jelisejus Robačevskis (1860–1945), pulkininkas Nojus Robačevskis (1881–1943), karininkai Lopatos: Gavrilas, Elijas (1895–1920), Michailas (?–1914), Aleksiejus (1890–1970), Ježis (1896–1978), karo gydytojas Semionas Firkovičius (1892–1917), karininkas Isajus Rojeckis (1891–1954). Kare taip pat dalyvavo I. Abkovičius (1874–1943), Rafalas Abkovičius (1896–1991), Aleksandras Dubinskis, Josifas Firkovičius (1894–1939), Romualdas Firkovičius (189?–1952), Feliksas Grigulevičius (1897–1936), Semionas Juchnevičius (1893–1960), Juzefas Juchnevičius (1888–1966), Rapolas Jutkevičius (1872–1953), Azarijus Maškevičius (1894–1973), broliai Jefremas (1872–?) ir Josifas (1895–1960?) Novickiai, Avijas Pileckis (1893–1962), Aleksandras Pileckis (1876–1940), Leonas Rajeckas (1892–1943), Josifas Robačevskis (1881–1940), felčeris Aleksandras Zajončkovskis (1855–1930), Ananijus Zajončkovskis (1888–1960) ir kt.
1917 m. Rusijoje kilus neramumams, daug karininkų nukentėjo nuo maištaujančių kareivių. Karininką Michailą Grigulevičių (1896–1918) kareiviai mirtinai subadė durklais. Kadetą Danilą Robačevskį maištaujantys jūreiviai sudegino gyvą Kronštate. Jo brolis kadetas Borisas Robačevskis dingo be žinios.
Revoliuciniai įvykiai išskyrė karaimus. Pulkininkas Nojus Robačevskis, karininkas Elijus Lopata baltagvardiečių gretose kovėsi su raudonaisiais. Į Raudonąją armiją pašaukti Michailas Lopata, Josifas Novickis turėjo kovoti su baltagvardiečiais.
Nemažiau kare nusipelnė Lietuvos totoriai. Kai kuriems jų buvo suteikti aukšti kariniai laipsniai. Tai generolai majorai Aleksandras Romanovičius (1871–1934), Aleksandras Talkovskis (1858–1921?), generolas leitenantas Konstantinas Biciutko (1866–1916), pulkininkai Juzefas Bazarevskis (1868–1936), Chalilis Janušauskas (1876–1938), Juzefas (Juozas) Kalino (1881–1933), Jakubas Romanovičius (1878–1964), Stefanas Tuhan-Baranovskis (1868–?). Kare taip pat dalyvavo Mustafa Chaleckas (1888–1983), S. Chaleckis, Dovydas Kalino (1870–1933?), Romualdas Kalino (1880–1938), Aleksandras Muchlia (1891–1962), Mustafa (Stefanas) Muchlia (1894–1942), Jakubas Šinkevičius (1884–1966), Aleksandras Talkovskis (1894–1942), Juozas Tallat-Kelpša (1888–1949), Kazys Tallat-Kelpša (1893–1968) ir kt.
Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo metais Lietuvos totoriai aktyviai dalyvavo musulmonų judėjimuose Kryme, Kaukaze ir Pavolgyje. Generolas Matvejus Sulkevičius buvo pirmosios musulmoniškos Krymo vyriausybės ministras pirmininkas, po to – nepriklausomo Azerbaidžano kariuomenės generalinio štabo viršininkas (vėliau bolševikų nužudytas kalėjime). Formuojant Juzefo Pilsudskio remiamą baltarusių kariuomenę 1919 m. pasižymėjo pulkininkas Hasanas Konopackis (1879–1953). Kai kurie totoriai stojo į baltagvardiečių ar Raudonąją armijas, dalis tapo Lietuvos kariuomenės vadais ir karininkais.