Kol kas nėra išsamesnių duomenų, kiek iš Lietuvos kilusių medikų dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare. Kad jų būta nemažai, atskleidžia daug įvairių dokumentų. Karui prasidėjus, buvo mobilizuoti net studentai medikai, įvairių specialybių studentės lankė sanitarių kursus. Vien tik iš visų 2000 kareivių, priklausiusių Rusijos XII-osios armijos lietuvių karininkų sąjungai 1917 m., felčeriai sudarė 1,7 %. Tai pačiai sąjungai priklausė gydytojai Gentyla, Jurgis Alekna, Gailiūnas, Robertas Gotšelkas, Bielskus, Boleslovas Kauneckis, Dominykas Bukontas, Vytautas Šileika, seselės Čebelytė, Popolaitė, Simonavičiūtė, Šimoliūnaitė.

Šiek tiek daugiau duomenų galima aptikti įvairių autorių parengtose karo gydytojų biografijose. Seniausios (įsteigtos 1908 m.) studentų korporacijos Fraternitas Lituanica keturi pagrindiniai steigėjai iškėlė tikslus dirbti tautos labui, kurių jie siekė ir tarnaudami karo frontuose. Vladas Nagevičius (1880–1954) dar prieš karą buvo paskirtas į karo laivyną. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje tarnavo laivuose Rygos įlankoje, dalyvavo šešiolikoje mūšių, buvo apdovanotas pasižymėjimo ženklais. Pergyveno revoliucijos žiaurumus. Tik V. Nagevičiaus humaniškas elgesys su jūreiviais apsaugojo jį nuo tragiškos lemties. 1917 m. pavasarį jo laivas Slava stovėjo Helsinkio uoste, todėl V. Nagevičius Rusijos lietuvių seime bei karių suvažiavime atstovavo Helsinkio lietuvius. Seime kilo diskusija dėl Lietuvos nepriklausomybės. V. Nagevičius, vilkėdamas karine uniforma, iš seimo tribūnos pasmerkė bijančius pasisakyti už nepriklausomybę, apšaukė juos bailiais, zuikiais. Dailininkas Adomas Varnas šį momentą pavaizdavo karikatūroje Šalin, zuikiai!. 1917 m. pabaigoje V. Nagevičius perkeltas į Juodosios jūros karo laivyną, kur jam buvo pavesta sutvarkyti Krymo pakrantės sanatorijas, įvesti jose per revoliuciją pakrikusią tvarką. Pranas Sližys (1889–1961) Pirmojo pasaulinio karo metais buvo rumunų fronto 226-osios lietuvių lauko ligoninės gydytojas. Vladas Ingelevičius (1889–1985) Sankt Peterburgo karo medicinos akademiją baigė 1913 m. Gavęs valstybės skirtą studijų stipendiją, jis privalėjo tarnauti Rusijos kariuomenėje gydytoju. 1914–1917 m. jam teko būti įvairiuose frontuose nuo Rytprūsių iki Rumunijos. 1918 m. vasario – gegužės mėn. jis dirbo 226-ojoje karo lauko ligoninėje (Ungėnuose, Besarabijoje), į kurią iš rumunų fronto rinkosi lietuviai kariai. 1913 m. Kazys Oželis (1886–1960) buvo paskirtas dirbti jaunesniuoju gydytoju į Bobruiske dislokuotą pėstininkų pulką. Tą pulką jis lydėjo Rytprūsiuose, Lenkijoje, Latvijoje, o 1916–1917 m. – Rumunijoje. 1917 m. rugpjūčio mėnesį buvo perkeltas dirbti į Suomiją. 1918 m. ėjo divizijos karo ligoninės vyr. ordinatoriaus pareigas.

Petras Avižonis (1875–1939) prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, nors sirgo plaučių džiova. Pasiųstas į Rytų frontą, pateko į priešakines karo veiksmų zonas. Kai 1915 m. rusų kariuomenė traukėsi per Pripetės pelkyną, gydytojas buvo priešakinio sanitarinio  būrio viršininkas. Įklimpęs į Pinsko pelkes, jis nukrito nuo arklio ir susižeidė, todėl su kitais sužeistaisiais nugabentas sanitariniu traukiniu į Maskvą. Pasveikęs P. Avižonis perkeltas tarnybai į sanitarinį traukinį, jam suteiktas pulkininko laipsnis.

Žymios Lietuvos moterys dirbo karo ligoninėse bei fronte: gydytojos Vanda Mingailaitė-Tumėnienė Novgorode, Veronika Janulaitytė-Alseikienė Minske; medicinos studentės Ona Jablonskytė (vėliau Landsbergienė) fronte Kunigaikštienės Bobrovos ligoninėje, Elena Jacevičiūtė fronte; slaugių kursus baigusios Janina Markevičiūtė (vėliau Narutavičienė) Petrograde, Unė Babickaitė (vėliau Graičiūnienė) Petrograde. Šį sąrašą būtų galima tęsti.

14 Dokument.

Karo medikai