Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos Centrinės mokslinės Jakubo Kolaso bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyriuje Vakarų Baltarusijos kultūros ir visuomenės veikėjo Ivano (Jankos Josifovičiaus) Šutovičiaus (1904–1973), lietuvių poetės Onos Miciūtės vyro, asmeniniame fonde (fondas 1, aprašas 1, 288 s. v.) saugomos paporučikio Vladislavo Pavliukovskio Pirmojo pasaulinio karo laikų fotografijos, darytos Vilniaus gubernijoje (dab. Baltarusija). Baltarusių poetas, prozaikas, kraštotyrininkas, dailininkas V. Pavliukovskis (1895–1955) gyveno audringų XX amžiaus pirmos pusės įvykių laikotarpiu. Baigęs pradinę mokyklą, jis mokėsi Naugarduko miesto mokykloje, Charkovo meno mokykloje. Talentingas jaunuolis gebėjo sklandžiai reikšti mintis, dailiai rašyti, todėl pradėjo dirbti raštininku viename iš Radvilų dvarų. Kilus karui, jį pašaukė į kariuomenę. Vladislavas tarnavo 530-ojo Vasilsursko pėstininkų pulko štabe, kuris buvo dislokuotas Vileikos apskrityje (Vilniaus gubernijoje). Jaunas praporščikas fotografavo viską, kas tuo metu vyko aplinkui, vėliau sudarė du nedidelio formato (15 x 19 cm) fotografijų albumus. Visos fotografijos buvo sunumeruotos ir kitoje pusėje turėjo anotacijas. Po kiekviena fotografija dar buvo paaiškinantis užrašas. Po V. Pavliukovskio mirties jo našlė perdavė vyro biblioteką, galbūt ir dokumentus, J. Šutovičiui. Su juo V. Pavlikovskis buvo pažįstamas iš tarpukario Vakarų Baltarusijos tautinės kultūrinės veiklos laikų. 1964 m. Baltarusijos MA Centrinės mokslinės bibliotekos Retų spaudinių ir rankraščių skyrius pirko fotografijas iš Jankos Šutovičiaus. Pardavęs knygas, už gautus pinigus J. Šutovičius pastatė paminklą ant V. Pavliukovskio kapo.

Fotografijų albume 1914–1917 m. karo atsiminimai yra ekslibris ir savininko užrašas: Paporučikio Vladislavo Pavliukovskio nuosavybė. Albumo apimtis yra 34 lapai, kuriuose chronologine tvarka sudėtos 67 fotografijos. Pirmosiose iš jų – dujomis apnuodyti kareiviai prie Krėvos. 1915 m. balandžio 22 d. pirmą kartą prie Belgijos miesto Ipro vokiečių kariuomenė panaudojo chloro dujas. Netrukus nuo dujų nukentėjo Rusijos kariuomenės kareiviai Vakarų fronte. Aktyvios dujų atakos buvo vykdomos netoli fronto linijos Pastovys–Smurgainys–Baranovičiai–Pinskas. Ne mažiau šiurpūs nukentėjusių dėl dinamito sprogimo vaizdai. Keletas fotografijų byloja apie laidotuves broliškose Vilniaus gubernijos Vileikos apskrities Belaja kaimo kapinėse.

Kitoje fotografijų grupėje vaizduojama minėto pulko karininkų ir kareivių kasdienybė. Pulkas turėjo orkestrą. Žinoma, fronte buvo ir mobili lauko virtuvė. Matyt, dėl objektyvių priežasčių V. Pavlikovskis nefotografavo karinių veiksmų. Išliko tik artilerijos perkėlimo prie Krasnojės momentas, 112-ojo Uralo pėstininkų pulko karinio miestelio prie Konstampolio kaimo vaizdas 1916 m. rugsėjo mėn. ir kai kurios kitos fotografijos.

Po Pirmojo pasaulinio karo vyko pilietinis ir sovietų–lenkų (1920–1921 m.) karai, kuriuose dalyvavo V. Pavliukovskis. Kaip ir dauguma Vakarų Baltarusijos politikos, visuomenės, kultūros veikėjų, jis buvo persekiojamas tarpukario Lenkijos valdžios, kalėjo Lukiškių kalėjime, Kartuz-Beriozos koncentracijos stovykloje, buvo nuteistas sovietinės valdžios. Iš stalininių lagerių V. Pavliukovskis sugrįžo nepagydomai sergantis, pusiau paralyžiuotas, tesulaukė tik 60 metų amžiaus. Jis parašė keletą literatūros kūrinių, paliko etnografinius etiudus, vertimus į baltarusių kalbą, piešinius. V. Pavliukovskio Pirmojo pasaulinio karo fotografijos – istoriniai dokumentai, bylojantys apie negatyvius karo padarinius, kasdienybės aspektus.

15 Dokument.

Karo vaizdai