226-oji lietuvių lauko ligoninė Ungėnuose

1917 m. lapkričio 1 d. Benderuose įvyko rumunų fronto lietuvių karių suvažiavimas. Į jį atvyko 56 delegatai, atstovavę apie 1600 lietuvių karių. Suvažiavime išrinktas rumunų fronto lietuvių karių komitetas, įsikūręs Jasuose.  Komiteto tikslas buvo suburti lietuvius į dalinius, organizuotai grįžti į Lietuvą. Paaiškėjus, kad dėl karininkų ir kareivių trūkumo nepavyks sudaryti vien lietuvių dalinių, nutarta visus lietuvius siųsti į 226-ąją lauko ligoninę Ungėnuose. Ungėnai buvo apie 18 km nuo Moldavijos provincijos centro Jasų. Jame buvo įsikūrusi laikinoji Rumunijos vyriausybė. Ligoninė veikė buvusios rusų muitinės patalpose. Netrukus lietuviams pavyko ją perimti iš rusų personalo. Ligoninės viršininku paskirtas gydytojas Boleslovas Kaunas-Kauneckis, ūkio skyriaus vedėju – karo valdininkas Kazys Sabalys. Naudojantis ligoninės baze tikėtasi suformuoti lietuvių batalioną, sukauptos maisto atsargos. Kovo mėnesio pabaigoje iš rumunų fronto Ungėnuose jau buvo 6 gydytojai, 6 karininkai, 3 karo valdininkai, 2 karo kapelionai, 2 farmacininkai, 275 kareiviai ir keliolika moterų, virtuvės ir skalbyklų darbininkių. Atvykę į ligoninę, karininkai ir kareiviai kurį laiką būdavo tautiškai šviečiami, po to siunčiami į lietuviškus dalinius Rovne, Smolenske, Vitebske. Ligoninė aptarnavo pro šią vietovę pravažiuojančius rusų dalinius, vietos gyventojus. Tikėtasi gauti iš ukrainiečių leidimą išsikelti į Ukrainą, kad po to būtų galima grįžti į Lietuvą. Bet rumunai atsisakė leisti ligoninei išsikelti. Birželio 6 d. ginkluotas rumunų būrys išlaužė sandėlius ir išvežė visą ligoninės turtą. Ligoninės administracija leido lietuviams kariams išsiskirstyti. Dauguma jų išvyko į Rovno lietuvių tremtinių grąžinimo punktą ir grįžo į Lietuvą. Birželio 29 d. ligoninė likviduota. Ligoninės gydytojai stojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę.

5 Dokument.

Ligoninė Ungėnuose