Namai » Belaisviai » Belaisviai

Belaisviai

Juozas Sperskas (1881–1954)
Juozas Sperskas (stovi antras iš dešinės) tarp neidentifikuotos stovyklos belaisvių
Leonas Jocys (1878 ar 1879 – 1941 m. lapkričio pab.)
Rusų karininkai belaisviai Vilkaviškyje. [1914]
A. Giedraičio laiškas Onai Jagomastaitei į Tilžę apie belaisvių aprūpinimą lietuviškomis knygomis. Berlynas, 1916 08 05
Noihamerio stovyklos belaisvio Juozo Gumbino atvirlaiškis, siųstas į Tilžės lietuvių leidyklą dėl lietuviškų knygų. 1917 10 29
Noihamerio stovyklos belaisvio Rapolo Kenstavičiaus atvirlaiškis, siųstas į Tilžės lietuvių leidyklą dėl lietuviškų knygų. 1917 11 11
Karo belaisviai Čersko stovykloje. 1917
Belaisvių grupė vokiečių stovykloje Havelberge. 1918
Belaisvių kapuose Havelberge. [1918]
Rusų belaisviai vakaro pamaldose Virbalyje
Hermano Sargūno, kuris 1917 m. Rytprūsių Heilsbergo (lenk. Varmės Lidzbarko) belaisvių stovykloje dirbo lietuvių kalbos vertėju, autobiografija. Skaisgiris, 1920 06 18
Petro Mažylio atsiminimuose „Nelaisvės keliais“ (Kaunas, 1931) autorius detaliai aprašė belaisvių stovyklų Austrijoje veiklą
Juozas Markevičius atsiminimuose „Mano autobiografija“ (Vilnius, 2015, p.181–225) papasakojo, kaip pasidavė į vokiečių nelaisvę, apie gyvenimą Šneidemiulės (lenk. Pilos) stovykloje, darbą Vokietijoje