Karių sąjūdžio dvidešimtmečio minėjimas

1937 m. rugsėjo 7–9 d. Kaune įvyko Lietuvių karių sąjūdžio ir tautinių lietuvių dalių Rusijoje 1917–1919 m. dalyvių pirmasis suvažiavimas. Organizacinio komiteto pirmininku buvo išrinktas teisininkas Aleksandras Žilinskas. Į suvažiavimą atvykti buvo kviečiami ne visi Rusijos kariuomenėje tarnavę kariai, bet tik lietuviškuose daliniuose Rusijoje tarnybą atlikusieji. Užsiregistravo 1050 žmonių, o suvažiavime dalyvavo 868 buvę kariai. Rugsėjo 7 d. suvažiavimas prasidėjo dalyvių eisena prie Karo muziejaus. Išsirikiuota tokia tvarka: 1) karo invalidų orkestras; 2) Karo muziejuje saugotos vienos Vytauto Didžiojo vardo atskiro Sibiro lietuvių bataliono, dviejų Vitebsko lietuvių bataliono ir vienos XII-osios rusų armijos karių lietuvių sąjungos vėliavų vėliavnešiai; 3) generolai; 4) centrinis lietuvių karių komitetas Petrograde ir pulkų steigimo komisija Smolenske; 5) atskiras batalionas Vitebske; 6) atskiras batalionas Smolenske; 7) atskiras batalionas Rovne; 8) Vytauto Didžiojo vardo Sibiro batalionas; 9) raitelių eskadronas Valke;  10) 226-oji lauko ligoninė Ungėnuose; 11) Rusijos lietuvių karių komitetų, suvažiavimų dalyviai, sąjungos nariai, nebuvę jokiuose lietuviškuose daliniuose. Į eisenos dalyvius iš Karo muziejaus balkono kreipėsi muziejaus viršininkas brigados generolas Vladas Nagevičius, pažymėjęs karių sąjūdžio reikšmę Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinime. Kauno arkikatedroje bazilikoje Mišias laikė buvęs IV-osios armijos kapelionas kunigas Juozapas Meškauskas. Pamokslą sakė sąjūdžio dalyvis kun. Konstantinas Šleinius. Pamaldų pradžioje Vytauto Didžiojo vardo bataliono karių delegacija nuvyko į Vytauto Didžiojo bažnyčią ir uždėjo sidabrinį vainiką ant 1919 m. nužudytų Sibiro bataliono karių paminklinės lentos. Suvažiavimo dalyvių posėdį Valstybės teatre pradėjo organizacinio komiteto pirmininkas Aleksandras Žilinskas. Posėdžio pirmininku išrinktas Kauno burmistras Antanas Merkys. VDU istorijos profesorius Ignas Jonynas perskaitė paskaitą apie senovės lietuvių kariuomenę. Pranešimus pateikė: atsargos pulkininkas Jurgis Byla apie Lietuvių karių sąjungos centrinio komiteto veiklą Petrograde; atsargos pulkininkas leitenantas Petras Gužas apie pulkų steigimo komisiją Smolenske; prof. Jurgis Elisonas apie veiklą Vitebske; pulkininkas Juozas Šarauskas apie lietuvių batalioną Vitebske. Suvažiavimo rezoliucijoje pasižadėta ir toliau kovoti už Lietuvos laisvę. Po posėdžio suvažiavimo dalyviai pažiūrėjo Jono Graičiūno ir Boriso Dauguviečio misteriją Mūsų aukuras, pasakojančią apie lietuvių kovas dėl laisvės pradedant knygnešių laikais ir baigiant Dariaus ir Girėno skrydžiu. Spektaklyje dalyvavo prezidentas Antanas Smetona. Jis dalyvavo ir Tautos šventėje rugsėjo 8 d. Prie Nežinomo kareivio kapo įvyko žuvusių dėl Lietuvos laisvės pagerbimo ceremonija. Krašto apsaugos ministras brigados generolas Stasys Dirmantas pasakė kalbą. Pašventinti Kovų varpai Karo muziejaus bokšte. Iškilmingas suvažiavimo dalyvių posėdis įvyko Karo muziejuje. Kalbą pasakė prezidentas Antanas Smetona. Organizacinio komiteto pirmininkas Aleksandras Žilinskas pranešė apie suvažiavimo dalyvius ir buvusius lietuvių karius Rusijoje. Po to perskaityti suvažiavimo sveikinimai ir įvyko uždarymas. Karo muziejaus kiemelyje dalyviai nusifotografavo. Husarų pulko ramovėje vaišinta iškilmingais pietumis: kareiviškais barščiais, koše ir kiauliena, alumi. Po pietų prezidentą, ministrą pirmininką Juozą  Tūbelį, suvažiavimo iniciatorius dalyviai nunešė ant rankų į automobilius. Kino teatre parodytas pirmas lietuviškas įgarsintas filmas Lietuva nepriklausomybę atgavus. Rugsėjo 9 d. dalis suvažiavimo dalyvių aplankė Karo muziejų, kai kuriuos kariuomenės dalinius. Suvažiavimas įkūrė Kariuomenės pirmūnų sąjungą, kurios tikslas buvo sutelkti tuos, kurie kūrė lietuviškus dalinius Rusijos kariuomenėje 1917–1919 metais.

8 Dokument.

Sąjūdžio dvidešimtmetis